Naujienos

Rinkoje susidūrus su maža konkrečius poreikius atitinkančių patalpų pasiūla, įmonės, siekdamos įkurti buveinę arčiau miesto centro esančiose lokacijose ir pritaikyti ją savo poreikiams, pradeda rinktis biurus loftuose.

Loftas – anksčiau veikęs, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių nenaudotas ar apleistas pramoninio tipo pastatas, kuris šiuo metu yra rekonstruotas ir paverstas į gyvenamąsias ar komercines patalpas.

Istorija. Loftų idėja kilo XX a. 4-ajame dešimtmetyje Niujorke, Manheteno rajone. Didžiosios depresijos metu žemė pabrango iki neregėtų aukštumų, tad pramonė buvo iškelta už miesto ribų. Ištuštėję pramoniniai statiniai tapo puikia erdve menininkams tiek savo neįprastomis erdvėmis, tiek nedidele nuomos kaina. Loftams išpopuliarėjus,  jų nuomos kaina padidėjo ir menininkus šiuose būstuose pakeitė teisininkai ar finansininkai. Apie  1960 m. loftų idėja pasiekė Europą, o jiems išpopuliarėjus ir pasireiškus tokio tipo patalpų stygiui, imta statyti naujus Loft stiliaus pastatus.

Loftų galimybės Vilniuje. Nepaisant to, kad loftai Vilniuje išpopuliarėjo neseniai, manoma, kad tai yra puiki niša mūsų šalyje. Statant gamyklas nebuvo siekiama kurti koncentruoto pramoninio rajono, tad gamybiniai pastatai yra išsidėstę daugelyje patrauklių, miesto centrą supančių zonų (Naujamiestyje, Užupyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose,). Miesto centrui nuolat plečiantis, šių apleistų pramoninių statinių potencialas nuolat auga.

Lietuvoje, kaip ir užsienyje, loftuose paprastai kuriasi kūrybinio pobūdžio įmonės. Didžiausias loftų kvartalas Vilniuje yra T.Ševčenkos gatvėje, anksčiau veikusioje radiotechnikos matavimo prietaisų gamykloje. Pirmoji čia įsikūrė reklamos agentūra „Idée fixe“, pasekusi tokių kompanijų, kaip Google, Skype, Facebook, Swatch pavyzdžiu kurtis loftuose.

Pritaikymas. Loftai atsiradę, kaip gyvenamoji erdvė, šių dienų rinkoje tampa vis patogesne vieta biurui. Šio tipo būsto pirkėjai (loftų paskirtis nuosavybės dokumentuose yra sunkiai pakeičiama į gyvenamąją) susiduria su daug sunkumų: gamybinių patalpų negali įregistruoti, kaip gyvenamosios vietos, už patalpas tenka mokėti nekilnojamojo turto mokestį, o bankai atsisako finansuoti tokio tipo „būsto“ pirkimą.

Žvelgiant iš finansinės perspektyvos, biuro lofte nuoma dažnu atveju kainuoja pigiau nei įprastų administracinio pobūdžio patalpų, tačiau šio tipo biurams populiarėjant, kainos nuolat auga. Jau minėtoje sovietmečio gamykloje T.Ševčenkos gatvėje patalpos prieš dešimtmetį kainavo apie 10 kartų mažiau nei šiomis dienomis. Tad tai gali būti ne tik netradicinės patalpos, bet ir puiki investicija ateičiai.

Vertinant ateities perspektyvas, ir ateityje tikėtina sėkminga apleistų ar nenaudojamų gamybinių pastatų konversija ir pritaikymas tiek gyvenamajam, tiek komerciniam nekilnojamojo turto sektoriui.

Biurų loftuose pavyzdžiai pasaulyje