Naujienos

Pastatas šalia sostinės Lukiškių aikštės, išsikrausčius miesto planuotojams, naujų šeimininkų laukė bemaž šešerius metus. Praėjusių metų pavasarį prasidėjusius rekonstrukcijos darbus Gedimino prospekto 35 numeriu pažymėtame name darbininkai ketina baigti šį pavasarį. Čia įsikurs „Pirklių klubas“ – A klasės biurai.

Dėl paskirties neabejojo

Kurį laiką stovėjusį tuščią pastatą 2008 metais įsigijo kompanija „BT Invest“. Įmonė kaip palikimą gavo parengtą detalųjį teritorijos planą, tačiau statinio rekonstrukcijos projekto nebuvo. Paskelbus architektūrinį konkursą priimtiniausią siūlymą pateikė architekto Alberto Trimonio darbo grupė.

Architektas pasiūlė prie istorinės pastato dalies prijungti naują šiuolaikiškos architektūros priestatą. Šis tapo jungtimi tarp XX amžiaus pradžioje statyto pastato Gedimino prospekte ir to paties amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Juozo Tumo-Vaižganto gatvėje iškilusių paprastojo neoklasicizmo stilistikos rūmų, kur šiuo metu įsikūrusi Užsienio reikalų ministerija.

Įmonės vadovas Linas Vadeikis prisiminė, kad įžengęs į kelerius metus tuščią stovėjusį pastatą išvydo ne patį maloniausią vaizdą. Patalpas jau buvo aptikę ir daug ką nuniokoję narkomanai.

„Patalpose buvo sumontuotos pakabinamosios lubos, tačiau jų nebeliko, nes konstrukcijose buvo aliuminio. Šį metalą narkomanai lupo ir taip nuplėšė visas lubas“, – pasakojo L. Vadeikis.

2009 metais prasidėjo pastato projektavimo darbai, buvo gautas leidimas rekonstrukcijai. Išplėstinei rekonstrukcijai leidimas gautas tik 2010-ųjų pradžioje. Pagal parengtą naują projektą naujoji pastato dalis bus penkių aukštų, senoji – trijų su mansarda. Tiesa, jųdviejų aukštingumas nesiskirs – liks vienodo lygio. Atliekant rekonstrukcijos darbus kieme buvę garažai nugriauti ir jų vietoje pastatytas atskiras korpusas.

Įmonės, įsigijusios senus pastatus ir ketindamos juos rekonstruoti, dažnai svarsto, kokios jie turėtų būti paskirties. Kompanijai „BT Invest“ tokio klausimo nekilo. Jai pačiai reikėjo biuro, todėl žinota, kad reikia įrengti A klasės biurų pastatą, nors ankstesni pastato savininkai rengė prekybos centro projektą. Prekybos patalpų bus ir rekonstruotame pastate – iš Gedimino prospekto pusės pirmajame aukšte planuojama įrengti prekybos salonus bei kavines.

„Tai, kad čia reikia steigti ne paprastus biurus, bet aukščiausios klasės – abejonių nebūta. Prestižinė vieta miesto centre, senas pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, savotiškai įpareigoja įgyvendinti išskirtinius projektus“, – pasakojo L. Vadeikis.

Sugrąžins skulptūrą

Po rekonstrukcijos bendras patalpų plotas išaugs iki 10 tūkst. kvadratinių metrų. Biurai užims apie 6 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Kita erdvė skirta trijų lygių požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, komercinėms patalpoms. Daugiausia biurų bus įrengta naujajame priestate. Senojoje pastato dalyje bus restauruotos dvi didelės salės, užimsiančios apie 500 kvadratinių metrų plotą.

Naująją dalį projektavęs architektas idėjų sėmėsi iš Gedimino prospekto pastatų fasadų, dekoratyvinių elementų bei ornamentų. Jų buvo gausu ir pagrindiniame pasato fasade. Paveldosaugininkai projekto įgyvendintojams kėlė nemažai reikalavimų ir sąlygų.

L. Vadeikis sakė, kad visus juos stengtasi patenkinti, o kai kuriais atvejais padaryta daugiau negu reikalaujama. Šitaip ant pastato kampe esančio bokštelio vėl iškilo Atlanto skulptūra. Ją padėjo atkurti istorinės nuotraukos – 1952 metais Atlantas buvo sunaikintas.

Atgaivinti didingą bemaž 3 metrų aukščio skulptūrą patikėta skulptoriui Kęstučiui Balčiūnui – jis naujam gyvenimui prikėlė ir Šv. Jurgio skulptūrą, puošiančią Gedimino prospekto
20 numeriu pažymėtą pastatą – „Grand Duke Palace“.

Freską perkėlė į muziejų

Kartu su Atlanto skulptūra restauruoti ir pastato viduje buvę skulptūriniai reljefai. Paveldosaugininkai reikalavo išsaugoti ir pastato vestibiulyje ant sienos buvusią freską. Nors ji tapyta sovietmečiu, nuspręsta, kad tai yra vertingas kūrinys. Tad investuotojams teko atlikti precedento neturintį darbą. Freska buvo nuimta nuo sienos ir bus perkelta į Energetikos muziejų.
Prieš imantis rekonstrukcijos darbų buvo sudarytas pastate esančių vertybių sąrašas. Į jį patekusias detales privalu išsaugoti.

„Tikrai ne visi daiktai bus atkurti ir panaudoti. Kai kurie tiesiog liks saugomi specialiose patalpose. Antai nebuvo įmanoma restauruoti sutrūnijusių durų – jos taip ir liks saugykloje“, – pasakojo L. Vadeikis.

Kalbant apie istorines interjero detales, didžiojoje salėje bus atkurti bareljefai su prekybos, iškalbos, komercijos ir pelno dievo Merkurijaus simbolika.

Liftų darbo negirdės

Investuotojai ilgai diskutavo su paveldosaugininkais dėl galimybės įrengti liftus. Paveldo saugotojai neprieštaravo, kad liftas būtų įrengtas naujajame priestate, tačiau abejojo dėl šios įrangos senojoje statinio dalyje. Galiausiai nuspręsta įrengti panoraminius liftus, kurie veiktų labai tyliai. Buvo pasirinkti hidrauliniai.

Bendrovės „Schindler-liftas“ projektų vadovas Arūnas Krutulis patikslino, kad hidraulinio lifto kabinoje kyla kur kas mažiau triukšmo, nes darbiniai mechanizmai talpinami ne šachtoje, o atskiroje mechanizmų patalpoje. Standartinis hidraulinis liftas juda 0,63 m/s greičiu. „Pirklių klubo“ pastate pasitelkti specialūs techniniai sprendimai lifto judėjimo greitį leidžia padidinti iki 1 m/s.

„Hidraulinio lifto kabina pradeda judėti ir sustoja švelniau. Standartinis hidraulinis liftas turi ribotą kėlimo aukštį. Šiame projekte trims iš penkių numatytų liftų šią ribą reikėjo peržengti – jų kėlimo aukštis apie 30 proc. viršija standartinių tokio tipo liftų galimybių ribas. Suprojektuoti ir parinkti patikimi visoje Europoje ir už jos ribų dėl savo gaminių kokybės gerai žinomi „Schindler“ liftai“, – sakė A. Krutulis.

Anot jo, administraciniuose pastatuose tokie liftai Lietuvoje įrengiami ypač retai – statistiškai tai būna vienas iš šimto atvejų. Hidrauliniai liftai dažniau įrengiami ten, kur reikalinga didelė keliamoji galia, pavyzdžiui, automobiliams kelti. Eksploatuoti hidraulinius liftus yra brangiau už elektrinius.

Dažyti fasado nenorėjo

Daugelis senąjį pastatą atsimena dėl rausvos spalvos. Paklaustas, kaip bus perdažytas istorinio statinio fasadas, kompanijos „BT Invest“ nekilnojamojo turto ekspertas L. Vadeikis patikino, kad to nebus daroma. Fasadas bus atnaujinamas nuvalant viršutinius apdailos sluoksnius iki autentiško senojo tinko.

„Paveldosaugininkai nereikalavo imtis tokių priemonių, tačiau mes norėjome išsaugoti autentiškumą. O juk galėjome paprasčiausiai nuimti visą tinko sluoksnį ir nutinkuoti naujai šiuolaikiškomis medžiagomis“, – pasakojo L. Vadeikis.

Sukurti mišinį, kurio struktūra būtų lygiai tokia pati kaip autentiško senojo tinko, patikėta kompanijai „Remmers“. Bendrovės restauracijos ir fasadinių medžiagų vadybininkas Egidijus Panavas pasakojo, kad užsakovai norėjo atkurti autentišką pastato išvaizdą – nuimti senų dažų sluoksnį ir atkurti pirminį fasadą. Norint tai padaryti, pirmiausia buvo paimtas autentiško tinko mėginys. Jis išsiųstas į „Remmers“ laboratoriją Vokietijoje. Ten, norint išgauti restauruojamo skiedinio struktūrą bei spalvą, kuo artimesnes originalui, buvo atlikti tyrimai ir bandymai.

„Norint atkurti senovinio tinko struktūrą, atliekami atitinkami darbai. Viršutinius apdailos sluoksnius reikia kruopščiai nuvalyti, pagrindas turi būti švarus ir sausas. Restauruojama vieta gruntuojama ir padengiama restauravimo skiediniu. Tuomet mechaniniais įrankiais išgaunama tam tikra fasado struktūra. Restauruotas fasadas hidrofobizuojamas itin aukštos kokybės impregnavimo pasta „Fassadencreme“, dėl kurios paviršius įgauna difuzinių ypatybių ir tampa atsparus lietui bei šalčiui“, – aiškino E. Panavas.

Jo teigimu, „Remmers“ nuolat susiduria su panašiais restauravimo darbais, tad turi labai didelę patirtį architektūrinių pastatų restauravimo srityje. Panašia specifika restauruota Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Klaipėdos universitetas, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir kiti pastatai.

Šildys ir vėsins lubos

Baigtas biurų pastatas, be abejonės, bus priskirtas naujoviškiausių pastatų, kuriuose įdiegti energiją taupantys sprendimai, grupei. Jais patikėta rūpintis bendrovei „YIT Technika“. Įmonės vyresnysis projektų vadovas Svajūnas Raščiauskas atkreipė dėmesį į lubose sumontuotą šildymo ir vėsinimo sistemą.

Liejant perdangas jose sumontuoti patikimi polimeriniai PEX vamzdžiai, kuriais žiemą cirkuliuodamas šiltas vanduo patalpas šildys, o vasarą būdamas žemesnės temperatūros jas vėsins. Lubose sumontuota sistema šilumą ar vėsą paskirstys tolygiai ir efektyviai. Naudojant žemos temperatūros šildymo sistemą, palyginti su tradiciniais sprendimais, eksploatacines šildymo bei vėsinimo energijos sąnaudas tikimasi sumažinti 10–15 proc.

Kol mieste neprasidės šildymo sezonas ir nebus įjungtas centralizuotas šildymas, patalpas šildys šilumos siurblys, puikiausiai derantis prie minėtos šildymo ir vėsinimo sistemos. Kai pavasarį atsiras poreikis patalpas vėsinti, šilumos siurblys veiks atvirkštiniu principu – ruoš žemesnės temperatūros parametrus vėsinimo sistemai. Patalpų oro temperatūrą bus galima valdyti ir papildomais ventiliatoriniais konvektoriais.

„Patalpų nuomininkai turės daug pasirinkimo galimybių ir jomis galės naudotis individualiai. Dalį sprendimų pasiūlėme užsakovams iš karto, dalis gimė diskusijų metu“, – pasakojo S. Raščiauskas.

Išnaudos natūralius gamtos procesus

Taupyti energiją naujojoje pastato dalyje padės ir dvigubas stiklo fasadas. Jis leis kontroliuoti saulės šviesą ir šilumą, taip taupydamas energijos išteklius.

Fasadus tiekiančios įmonės „Staticus“ projektų vadovas Saulius Dzimitravičius sakė, kad bus montuojami keturių skirtingų tipų elementai. Visų pirma atidaromi stoglangiai iš siaurų ilgų stiklo paketų juostų, vadinamieji lameliniai stoglangiai. Lietuvoje jie – dar naujovė. Kitas elementas yra dvigubas fasadas su vidinėmis stumdomosiomis durimis ir elektra valdomais atidaromais langais, numatomais naudoti kaip sudėtinė pastato šildymo bei vėdinimo sistemos dalis.

Išorinis fasadas bus įstiklintas laminuotu stiklu su vadinamąja saulės kontrole. Dvigubas fasadas leis pastato šildymo ir vėdinimo sistemai racionaliai naudoti saulės šilumą bei nakties vėsą. Vasarą naktimis langai automatiškai atsidarys – žinoma, kiek tai leis padaryti saugumo sistema. Patalpos bus vėdinamos natūraliai, tad energijos bus sunaudojama mažiau. Dieną dvigubas fasadas saugos patalpas nuo įkaitimo. Žiemą toks fasadas leis sutaupyti energijos šildymui.

Dar du elementai – jau įprastos fasadinės aliuminio ir stiklo konstrukcijos, taip pat aliuminio ir stiklo konstrukcijų stoglangiai su atidaromomis dalimis dūmams šalinti gaisro metu.

S. Dzimitravičius sakė, kad išorinių laikomųjų pastato konstrukcijų apdailai numatoma naudoti šlifuotą anoduotą aliuminio skardą ar kompozitinius lakštus. „Pati idėja – nenauja, tik reikalavimai numatomai naudoti medžiagai – ypatingi“, – pabrėžė bendrovės „Staticus“ projektų vadovas.

Nenukrypo nė per milimetrą

Kalbant apie naujosios pasato dalies fasadus negalima nepastebėti laikomųjų konstrukcijų, ant kurių jie montuojami. Už šios technologinės idėjos įgyvendinimą atsakinga kompanija „Ruukki Lietuva“. Jai buvo patikėta parengti projektą ir pasirūpinti reikiamomis medžiagomis.

Įmonės projektinių pardavimų vadovas Georgijus Bučelis teigė, kad rengiant projektą reikėjo išspręsti, kokiais montažiniais elementais bus padalytas plieninis karkasas. Taip pat reikėjo numatyti jungiamuosius mazgus ir rasti atsakymus į daug kitų klausimų, kurių kildavo projektuojant. Be abejonės, kompanijos „Ruukki Lietuva“ specialistai buvo atsakingi ir už konstrukcijų montavimą.

„Plieninės fasado sekcijos buvo pagamintos labai tiksliai iki milimetro. Viena vertus, kad ir kokios sudėtingos buvo konstrukcijos, jas pavyko sumontuoti nenukrypstant nuo pakankamai griežto grafiko. Kita vertus, du procesai buvo atliekami vienu metu: montuojamos plieninės konstrukcijos ir liejamos perdangos. Reikia atkreipti dėmesį į tikrai nestandartinę idėją naujosios pastato dalies perdangas atremti ant išorinių plieninių konstrukcijų“, – pasakojo G. Bučelis.

Priėmė kaip iššūkį

Ypatingų reikalavimų sulaukė ir senajai pastato daliai medinius langus gaminanti bendrovė „Megrame medis“. Projektuojant ir gaminant langus buvo siekiama maksimalios darnos tarp autentiškumo ir šiuolaikiško funkcionalumo. Viename gaminyje turėjo atsispindėti ir senasis Vilniaus architektūros stilius, ir šiandienos gyvenimo ritmas.

Langų gamintojai pasakojo, kad vienoje svarstyklių pusėje buvo dėliojamos šiuolaikinės gaminio ypatybės ir funkcionalumas: garso izoliacija, šilumos ypatybės, ilgaamžiškumas. Kitoje svarstyklių pusėje sudėtas autentiškumas – iš išorės gaminys turėjo būti identiškas senajam, turėjo nesimatyti jokių aliuminio detalių, turėjo būti išlaikyti skerspjūviai, kapiteliai. Iš vidinės lango pusės neturėjo matytis šiuolaikiškų apkaustų elementų. Langų padalijimai turėjo atitikti senuosius, o angokraščių apdaila turėjo būti iš medžio.

Gamintojai pripažino, kad tai buvo tikras iššūkis. Mat gaminius, kurių varčios aukštis buvo daugiau kaip 3 metrai, o svoris – per 100 kilogramų, ne kiekvienas pajėgus pagaminti. Užsakovai gamintojams buvo surengę konkursą – šis truko net 8 mėnesius. Galiausiai nuspręsta, kad geriausių siūlymų pateikė „Megrame medis“ konstruktorių komanda.

Visos komunikacijos – grindyse

Bendrovės „YIT Technika“ vyresnysis projektų vadovas S. Raščiauskas pasakojo, kad energijos ištekliai pastate bus taupomi pasitelkiant technologinius sprendimus. Antai apšvietimą valdys specialios programos, leisiančios naudoti energijos tik tiek, kiek jos reikia. Biuruose kiekviena darbo vieta turės individualų šviestuvą, o bendras patalpų apšvietimas bus minimalus.

„Taip kur kas racionaliau naudojama apšvietimui skirta energija. Šviestuvai darbo zonose irgi įsijungs tik tuomet, kai žmonės dirbs. Planuojama montuoti būvio daviklius – ne judesio“, –
kalbėjo S. Raščiauskas.

Racionalus sprendimas ir visas komunikacijas montuoti po pakeliamosiomis grindimis. Šias grindis tiekusios bendrovės „Decorum Concept Group“ direktoriaus Ramūno Urbonavičiaus manymu, kitoks sprendimas būtų prilygęs žingsniui į praeitį.

„Čia pasižiūrėta į ateitį. Jeigu kartais bus keičiamas patalpų išplanavimas, problemų dėl komunikacijų perkėlimo nekils – bet kurioje vietoje bus galima sumontuoti kištukinius lizdus, senąsias jų buvimo vietas panaikinant ir nepaliekant jokių žymių. Montuoti komunikacijas po pakeliamosiomis grindimis – kur kas patogiau negu po pakabinamosiomis lubomis“, – sakė
R. Urbonavičius.

Ant pakeliamųjų grindų, kaip ir ant liejamųjų, galima kloti bet kokią norimą grindų dangą. „Pirklių klube“ bus klojamas ąžuolo parketas ir natūralaus akmens plytelės. Kokias apkrovas turi atlaikyti pakeliamosios grindys – skaičiuojama kiekvienoje patalpoje atskirai.

R. Urbonavičius aiškino, kad yra du pakeliamųjų grindų tipai– išardomos ir neišardomos. Pirmosios daugiausia naudojamos ten, kur klojama daug komunikacijų ir reikia nuolatinio priėjimo prie jų. Kitur dažniausiai montuojamos neardomos pakeliamosios grindys. Visos pakeliamųjų grindų konstrukcijos klijuojamos: kojelės prie gelžbetonio perdangos, kalcio sulfato grindų plokštės – prie kojelių. Pačios kojelės yra su sriegiu norimam aukščiui nustatyti. Kai tai padaroma, sriegis irgi sulipdomas specialiais klijais, jo daugiau neįmanoma pajudinti.

Perkėlus kištukinius komunikacijų lizdus, likusią ertmę irgi nesunku užlopyti – plokštės lopas tiesiog pastatomas ant atskiros kojelės.

„Manyčiau, pasirinkusieji liejamąsias grindis nenori galvoti apie ateitį. Juk technologijos keičiasi sparčiai, dėl to prireikia keisti ir komunikacijas. Kai sumontuojamos pakeliamosios grindys, nekyla jokių problemų. Žinoma, ne visiems pavyksta tinkamai sumontuoti tokias grindis, ne visi išmano technologijas. Mes siunčiame visą projektinę dokumentaciją gamintojams, ir jie viską tinkamai apskaičiuoja“, – kalbėjo R. Urbonavičius.