Naujienos
Biurų evoliucija: nuo antikos iki XX a
Atsiradimas
Žodis biuras yra kilęs iš lotyniško žodžio „oficium“, kurio reikšmė yra „tarnyba“ ar „pareiga“. Šie žodžiai atskleidžia jog pirmieji biurai buvo skirti valstybės funkcijoms vykdyti, o ne vykdyti privačią komercinę veiklą, kaip įprasta šiais laikais. Biuras nebūtinai reiškė konkrečią darbo vietą, tai buvo daugiau abstrakti sąvoka, reiškianti tarnybą valstybei.
Antikiniai biurai paprastai buvo rūmų dalis ar atskiras nedidelis statinys. Dažniausiai statinyje buvo patalpa dokumentams, kur raštininkai atlikdavo savo darbą. Šių raštų išlikimas ir byloja apie raštinių egzistavimą, kurios šių laikų perspektyvoje gali būti vadinamos pirmaisiais biurais.
Viduramžiai
Antrojoje viduramžių pusėje (1.000 – 1.300 m) archyvai įgavo vis didesnę prasmę. Tai buvo vieta, kurioje buvo rašomi valstybiniai laiškai, kopijuojami ir saugomi šalies įstatymai. Kambarių sienos buvo nusėtos lentynų, kuriose ir buvo saugomi valstybiniai raštai ar dokumentai. Spausdinimo mašinų atsiradimas nepadarė didelės įtakos šio tipo biurų pokyčiams.
XV amžiuje stipriai išaugo gyventojų tankumas, o tai sąlygojo pastatų naudojimo pokyčius. Atskiri, savarankiški pastatai, buvo naudojami pirklių savo verslui vystyti. Vėliau išaugo pastatų naudojimo paskirties skirtumai. Miestas tarsi susiskirstė į socialinės, valstybės tarnautojų ir komercinės paskirties zonas.
Šiuolaikinių biurų gimimas
XVIII a. kompanijoms augant, organizacinės įmonių sistemos tapdavo vis sudėtingesnės, tad siekiant tinkamai valdyti žmogiškuosius išteklius, atsirado poreikis statytis nuosavą biurų pastatą. Pirmasis jų buvo pastatytas Didžiojoje Britanijoje, 1726 m. skirtas senajam Admiralitetui. Tai buvo mūrinis, trijų aukštų pastatas, kuris iš paukščio skrydžio sudarė U formą.
XVIII-XIX a. vykstant pramonės revoliucijai, tokios sritys, kaip prekyba, telegrafavimas, geležinkeliai, bankai, draudimas ėmė sparčiai augti, o tai skatino biuro patalpų poreikį savo veiklos vykdymui.
Puiki vieta mieste bei brangi žemės kaina skatino statyti kuo aukštesnius biurų pastatus. Tačiau pastatų aukštingumas dėl statybinių medžiagų nepatvarumo buvo apribotas iki 10 aukštų (statybose dar nepradėjus naudoti geležies bei plieno). 1852 metais inžinieriui Elisha Otis išradus sistemą, apsaugančia nuo lifto kritimo, nutrūkus jį laikiusiems kabeliams, nauji pastatai ėmė stiebtis aukštyn. XIX a. pabaigoje, komerciniuose pastatuose imta vis dažniau naudoti stiklą, tokiu būdu įsileidžiant saulės šviesą bei pagerinant oro cirkuliaciją pastate.
Biurams didėjant, augant darbuotojų skaičiui, efektyviai vykdyti veiklą darėsi vis sunkiau. Vadovo darbo efektyvumo didinimas tapo vienu pagrindinių prioritetu.
XX amžius
Niujorko kompanija Equitable Life Insurance Company pristatė naujo dizaino stalą, skirtą vadovams. Stalas išsiskyrė tuo, kad jo apačioje buvo stalčiai, kurių dėka stalas atsilaisvindavo ir tai leisdavo vadovams nuolat stebėti pavaldinių darbą. Taip pat buvo įmontuojami „kalbėjimo vamzdžiai“ (angl. speaking tube), kurių dėka vadovai per atstumą galėjo perduoti nurodymus darbuotojams. Tai lėmė didėjančia atviros erdvės biurų paklausą.
Visgi XX amžius buvo kontrastingas ir anksčiau buvę itin populiarūs atviros erdvės biurai prarado savo svarbą. 1964 m. buvo sukurtas pirmasis kubo formos biuras, kuris rinkoje sukėlė revoliuciją. Galimybė turėti individualią erdvę biure buvo itin vertinama darbuotojų, o biurų savininkams tai buvo būdas nedideliame biure sukurti daug darbo vietų.
